Kovo 11-oji
Krepšinis
Krepšinio salė MDPS nariams.
Kviečiame kiekvieną penktadienį nuo 20:00 val.

Krepšinio salė
Pagrindinis
Pradžia
Naujienos
Mintys
Nuorodos
Kontaktai
Laisvalaikis
Paieška
Naujienų kanalai
DUK
Fotogalerija
Dokumentai
Impuls
Sporto klubai MDPS nariams:
Krepšinio salė
Joomla! Tinklapis
Joomla! Forumai
Atviras kodas
Administratorius
Įspėjimo dėl atleidimo terminai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SystemOperator   
2008-03-24
ImagePrieš 2 mėnesius gavau įspėjimą, kad su manimi bus nutraukta darbo sutartis. Girdėjau, kad su asmenimis, auginančiais vaikus iki 14 metų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, o apie sutarties nutraukimą būtina pranešti prieš 4 mėnesius. Aš turiu 6 metų sūnų, kuris gyvena su motina. Mes su žmona prieš metus išsiskyrėme, tačiau aš moku alimentus. Ar darbdavys privalėjo man pranešti apie atleidimą iš darbo prieš 4 mėnesius?

Darbo kodekso 129 str. 4 dalyje numatyta, kad su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. DK 129 straipsnio 4 dalyje minimi „ypatingi atvejai“ paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkretaus darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai dėl įvykusių pasikeitimų įmonėje darbdaviui nėra reikalingas tam tikrų darbo funkcijų vykdymas, jas vykdančio darbuoto atžvilgiu yra paskelbta prastova ir nėra galimybės perkelti jį į kitą darbą (DK 122 straipsnis). Tuo atveju, kai minėti darbuotojai, laikantis visų DK nuostatų reikalavimų, yra atleidžiami, tai apie atleidimą jie įspėjami raštu pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.

Dažnai kyla klausimas, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis su tėvais, kurie turi vaikų iki 14 metų, moka alimentus, bet kartu su jais negyvena. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ar pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės arba jam tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 6 punktu išaiškino, kad DK 129 straipsnio 4 dalies prasme darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų, yra vaiko tėvai (įtėviai), vaiko globėjai. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas augina vaiką, taip pat nėra reikšmingi klausimai, susiję su vaiko išlaikymu.Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad darbuotojas, turintis (mokantis alimentus, bet kartu negyvenantis) vaikų iki 14 metų, apie darbo sutarties nutraukimą šiuo atveju raštu pasirašytinai įspėjamas ne prieš du, bet ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.
 
< Ankstesnis   Kitas >