Kovo 11-oji
Krepšinis
Krepšinio salė MDPS nariams.
Kviečiame kiekvieną penktadienį nuo 20:00 val.

Krepšinio salė
Pagrindinis
Pradžia
Naujienos
Mintys
Nuorodos
Kontaktai
Laisvalaikis
Paieška
Naujienų kanalai
DUK
Fotogalerija
Dokumentai
Impuls
Sporto klubai MDPS nariams:
Krepšinio salė
Joomla! Tinklapis
Joomla! Forumai
Atviras kodas
Administratorius
Energetinis skurdas bado akis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SystemOperator   
2011-01-14
Šviesa
Šviesa
   Lietuvoje energetinių išteklių kainos nesiskiria nuo daugumos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet palyginus jas su vidutinėmis gyventojų pajamomis, už šilumą, elektrą, gamtines dujas esame priversti mokėti neproporcingai didelę pajamų dalį, rašo „Lietuvos žinios”.

    Palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos gyventojai už elektrą moka kiek pigiau. ES statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, mažiau nei Lietuvoje elektra kainavo Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos buitiniams vartotojams. Už Lietuvos besirikiuojančių valstybių - Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos gyventojai - už elektrą mokėjo tik 1-2 centais brangiau nei lietuviai.

    Beje, pagal elektros kainą pramonės vartotojams, Lietuvos net nebėra tarp pigiausiųjų ES valstybių. „Eurostat" duomenimis, ji užima vieną iš viduriniųjų pozicijų. Bulgarijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių įmonės pernai elektrą pirko pigiau nei Lietuvos gamybininkai. Ne veltui Lietuvos pramonė kaip vieną rimčiausių konkurencingumo ES rinkoje stabdžių nurodo aukštas energetikos išteklių kainas.

   Kaip nurodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, kai kurių butų, ypač senuose nerenovuotuose daugiabučiuose, gyventojai už vidutinio dydžio - 60 kvadratinių metrų ploto - buto šildymą per mėnesį turi mokėti 1000 litų ir dar daugiau.

    Tačiau įvertinus Lietuvos ir kitų europiečių pajamas, lietuviškas elektros energijos kainų lygis atrodo gerokai grėsmingiau.

    Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį 2010-ųjų ketvirtį sudarė tik 1620,8 Lt. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinis darbo užmokestis siekė beveik 8 tūkst. litų, Didžiojoje Britanijoje - beveik 8,5 tūkst. litų, Suomijoje - per 9 tūkst. litų.

    Energetikos eksperto Rimanto Zabarausko nuomone, jei šeimos išlaidos energetikai siekia 20 proc. pajamų, tokia padėtimi jau turėtų susirūpinti valstybė. Antai Didžiojoje Britanijoje laikoma, kad jei namų ūkis mokesčiams už energiją išleidžia daugiau nei 10 proc. gaunamų pajamų, gyventojai gyvena energetiniame skurde, todėl jiems numatyta valstybės parama.

delfi.lt
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2011-01-17 )
 
< Ankstesnis