 Socialiniu teisingumu, skurdu ir socialinės atskirtimi Lietuva yra labiausiai atsilikusi ES šalis, išskyrus ką tik narėmis tapusias Bulgariją ir Rumuniją,
taigi ir šalis, kur mažiausia tarpusavio solidarumo. Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, net 21 proc. gyventojų gyvena santykiniame skurde, o tai aukščiausias nuošimtis visoje ES. Skurstančiais ES laiko tuos, kurie uždirba 60 proc. vidutinių šalies namų ūkių pajamų ar mažiau. Skursta beveik trečdalis kaimo gyventojų, ir beveik pusė Lietuvos šeimų, kuriose vienas suaugęs išlaiko vaikus. Lietuva irgi yra „lyderė“ pagal skurdo rizikos gylį, tai yra, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos yra mažesnės už skurdo ribą. Sociologas A. Poviliūnas pažymi, kad skurdo rizikos gylis Lietuvoje buvo 28,4 proc., it tik Lenkijoje blogiau. Visos valstybės skiriamos socialinės išmokos tik 5 proc. mažina skurdo rizikos lygį, o tai mažiau negu Estijoje, Latvijoje, net Lenkijoje. Šia abejingumo litanija būtų galima dar ilgai tęsti. Bet pasitenkinsiu dar dviem skaičiais. Socialinei apsaugai Lietuva skiria mažesnę savo bendro vidaus produkto dalį negu visos kitos ES nares, išskyrus Latviją. Pagaliau, daugiausiai uždirbantis Lietuvos gyventojų penktadalis gauna vidutiniškai septynis kartus daugiau negu mažiausiai uždirbantis penktadalis. Tik Portugalijoje yra didesnė nelygybė. |
