Kovo 11-oji
Krepšinis
Krepšinio salė MDPS nariams.
Kviečiame kiekvieną penktadienį nuo 20:00 val.

Krepšinio salė
Pagrindinis
Pradžia
Naujienos
Mintys
Nuorodos
Kontaktai
Laisvalaikis
Paieška
Naujienų kanalai
DUK
Fotogalerija
Dokumentai
Impuls
Sporto klubai MDPS nariams:
Krepšinio salė
Joomla! Tinklapis
Joomla! Forumai
Atviras kodas
Administratorius
V.Grigaravičius atstovavo antivalstybinei sistemai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SystemOperator   
2007-12-09
V. Grigaravičius
V. Grigaravičius
Politika, kurią vykdė V.Grigaravičius, eidamas generalinio policijos komisaro pareigas, be jokios abejonės galime drąsiai pavadinti antivalstybine – nes septyneri metai, tai toks laiko tarpas, per kurią policija galėjo būti reformuota, atnaujinta ir modernizuota,
paversta institucija, dirbančia pagal Vakarų standartus ir gerbiančia žmogaus teises, suprantančia demokratijos ir teisinės valstybės sampratą. Tačiau, deja, viskas pasidarė atvirkščiai - policija tapo keiksmažodžiu, valstybe valstybėje, kurioje pilietis tapo teisėsaugos struktūrų persekiojimo objektu, kurioje žmogaus likimą lėmė visagalė „operatyvinė pažyma“ ir policijos atsakingų pareigūnų pasakyti stebuklingi žodžiai: „Mes turime apie jus operatyvinės informacijos“ (visai kaip prie Stalino „troikos“), o nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modeliai tapo ne nusikaltimų išaiškinimo, bet nusikaltimų darymo per provokacijas mašina (aš labai gerai prisimenu mūšius Seime, kai tuometinis Seimo narys Romanas Sedlickas bandė Operatyvinės veiklos įstatyme padaryti pataisą - uždrausti provokacijas; ši pataisa vos nekainavo jam interpeliacijos, tačiau jo iniciatyvą palaikant tuometiniam vidaus reikalų ministrui Juozui Bernatoniui, dabartiniam vidaus reikalų ministrui Raimondui Šukiui per didžiulius vargus provokacijos sąvoka į Operatyvinės veiklos įstatymą buvo įvesta). Ir visa šita V.Grigaravičiaus kartu su prokuratūra bei teismais vykdyta politika atitolino Lietuvą nuo demokratinės bei teisinės valstybės statuso (nei Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nei prokuratūrose, nei policijos komisariatuose ir areštinėse iki šiol nėra įrengti tardymo kambariai, kuriuose būtų sumontuota vaizdo ir garso įrašymo įranga, garantuojanti parodymų teisingumą ir sąžiningumą – kad „nuoširdus prisipažinimas“ nėra išgautas fizinių kankinimų ar psichologinio smurto būdu, kad, teikiant parodymus, įtariamąjį iš tiesų atstovavo advokatas (o ne advokatavo prokurorui). Ir šitos sistemos neįdiegimas bei tardymo slaptumas yra vienas iš kertinių policinės valstybės pamato akmenų).

Daugiau: "Karštas komentaras"
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2007-12-09 )
 
< Ankstesnis   Kitas >